2014-04-30

Bandelės su džemu


Kiek seniau esu aprašiusi mielines bandeles. Tada man atrodė, jog tas tešlos receptas yra pats geriausias ir juo visada naudodavausi, nesižvalgydavau į kitus. Tačiau D. Trečiokaitės knygoje Kvepiantys mano dėmesį patraukė Kamuoliukų pyragas. Jį kepiau nieko per daug nesitikėdama. Maniau, jog tai bus visai paprastos mielinės bandutės su džemo įdaru. Tačiau atsikandusi pirmo kąsnelio nusprendžiau, jog dar niekada neteko ragauti tokių tobulų bandelių. Jos pasakiškai minkštos, purios, nėra kietos ir neįkandamos plutelės bandutės apačioje.
Ko man jose trūko - daugiau įdaro. Kai gaminau, taip ir maniau, kad bus, bet nieko negalėjau padaryti. Turbūt pažįstate mielinę tešlą - ji beprotiškai traukiasi kočiojama. Dėl šios priežasties patyriau šiokių tokių keblumų. Atrodo, atgneibiu pakankamai tešlos vienai bandelei, ją rankomis suploju ir kol įdedu džemo, tešla iš šonų susitraukia ir jos neužtenka "apglėbti" džemui. Darydama kitą bandutę, džemo dedu mažiau. Todėl iškepusios bandelės buvo išsipūtusios, o įdaras jose kažkur pasislėpęs. Matyt, man su mieline tešla dar reikia laiko susidraugauti. Tikiu, kad pavyks.
Kaip recepto autorė vis kartoja, prie šių bandelių paprastai patiekiamas vanilinis padažas. Jis ir yra pagrindinis kepinio akcentas. Nemeluosiu, jis tikrai nuostabus, man be galo patinka prie austriško varškės štrudelio. Tačiau su juo įvyko mažas nesklandumas. Bandelėmis vaišindama draugus, prie jų pamiršau patiekti...padažą! Padėjau ant stalo, kai buvo likusios vos kelios bandelės, bet paragavę draugai pareiškė, jog buvo geriau kai jo nebuvau atnešusi. Mat jiems čia padažas visai nereikalingas, skaniausia bandelės su puodeliu kavos. Teisūs jie, ar ne, palieku Jūsų sprendimui.
Jeigu nuspręsite gaminti vanilinį padažą, jo receptą rasite prie mano austriško varškės štrudelio (nuoroda aukščiau). Tiesa, maniškis kiek skiriasi nuo pateikto knygoje.
Iš nurodyto kiekio produktų man gavosi 15 didžiulių bandelių. Kitą kartą galbūt bandyčiau daryti mažesnes, bet bijau, kad įdėti džemo seksis dar sunkiau.

Reikės:
  • 250 ml pieno,
  • 40 g šviežių mielių,
  • 500 g miltų,
  • 1 kiaušinio,
  • 50 g miltelinio cukraus,
  • 0,5 a.š. maltos vanilės,
  • žiupsnelio druskos,
  • pusės citrinos žievelės,
  • 50 g sviesto + 80 g apvolioti,
  • mėgstamo džemo (naudojau raudonųjų serbentų).

Pieną pašildome iki kūno temperatūros, sutrupiname mieles ir viską ištriname. Kai viskas suputoja, supilame į sijotus miltus, išmaišome. Įleidžiame kiaušinį, suberiame cukraus pudrą, vanilę, druską, nutarkuotą citrinos žievelę, įpjaustome 50 g minkšto sviesto ir užmaišome tešlą. Dubenį uždengiame švariu rankšluostėliu ir kildiname kol padvigubės.
80 g sviesto išlydome ir pusę jo supilame į kepimo formą. Aš naudojau tart'ų skardelę banguotais kraštais. Imame pakilusios tešlos, suformuojame kamuoliuką, suploję vidun įdedame džemo ir užspaudžiame. "Uždaryta puse" žemyn dėliojame bandutes skardoje vieną prie kitos. Dar pusę valandos pakildiname.
Bandeles kepame 170 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių. Dar karštas aptepame likusiu lydytu sviestu. Patiekiame su vaniliniu padažu.
Skanaus!

4 komentarai:

  1. Aš nesu mielinės tešlos specialistė, tačiau esu skaičiusi, kad tešla stipriai traukiasi ir nesiduoda kočiojama, jei per daug miltų. Šios bandelės tikrai atrodo gundančiai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Vilma! Aš taip pat šitą žinau, bet tikrai laikiausi nurodymų ir miltų dėjau tiek, kiek nurodyta recepte. Vadinasi arba receptas netikslus, arba kažkokia kita problema yra :) O gal ta tešla ir normali, tik man dar reikia susidraugauti su ja. :D

      Panaikinti
  2. O, atrodo be galo gardžiai:) Turiu šią knygą ir kartais iš jos ką nors išsikepu, bet šių bandelių dar nemėginau. Matau, kad reikės:) Aš gamindama tokio tipo bandeles imu tešlos gabaliuką, jį pakankamai plonai iškočioju kočėlu (kad būtų maždaug desertinės lėkštelės dydžio, bet stengiuosi, kad kraštai išsikočiotų ploniau negu centras)), tada iškart dedu ant delno + geras šaukštas įdaro ir užspaudžiu. Kol procedūra būna baigta, tešla susitraukia tiek, kiek reikia. Tai, žinoma, netinka tiems atvejams, kai tešla būna labai minkšta ir lipni, bet tuomet ji ir mažiau raukiasi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kristina, ačiū už patarimą, pasinaudosiu juo :) O dėl knygos, tai man ji super, labai traukianti akį. Aš joje tiek visko nusižiūrėjus, tik spėk gaminti (o aš ir nespėju) :)))

      Panaikinti