Daiva Trečiokaitė "Kvepiantys".
Pradėsiu nuo to, kad mano receptų knygų kolekcija pasipildė dar vienu eksponatu. Su didžiule akcija įsigijau Daivos Trečiokaitės receptų knygą "Kvepiantys". Šokinėjau iš laimės lyg vaikas. Visą dieną praleidau ją vartydama, žiūrėdama į (o gal tiksliau, akimis rydama) apetitą keliančias nuotraukas, skaitydama įdomius pasakojimus ir aprašymus apie vieno ar kito patiekalo kilmę, pradmenis ir stengdamasi įsidėmėti visus patarimus apie ingridientus ar kepinių gaminimą. Varčiau ir mintyse dėliojausi pliusiukus, kas patraukė mano akį ir ką žūt būt reikės išmėginti. Kadangi patikusių receptų sąrašas susidarė gan netrumpas, manau, jog kol viską išbandysiu, užtruksiu mažiausiai iki naujų metų. Bet nieko, kaip nors spėsiu, juo labiau, kad knygoje netrūksta tokių kepinių, kuriuos privalu gaminti tik šventiniu laikotarpiu. Taigi, tikrai pažadu, jog artimiausiu metu arbatos pertraukėlė kvepės ne mažiau nei ši puiki knyga!
Knygos turinys. Knygoje puikuojasi įvairiausių kepinių receptai: nuo paprastų sausainukų, pyragėlių iki meistriškų pyragų, štrudelių. Yra net Kalėdinio meduolinio namelio receptas su visomis instrukcijomis ir brėžiniais! Ne smaližiai taip pat ras sūrių ar su daug prieskonių kepinių - užkandžių. Manau, kad knyga tinka visiems ir visi joje rastų, ką pasigaminti. Ypač dėl to, kad kepiniai yra suskirstyti į kategorijas pagal gaminimo laiką, sudėtingumą, taigi kiekvienas galėtų receptą pasirinkti pagal savo gaminimo įgūdžius.
Jau seniai ieškojau pačio tikriausio ir gardžiausio meduolio recepto. Tačiau kiek teko išbandyti, visi pasirodydavo sausoki, per mažai purūs ir nei kiek neprimindavo tikrojo meduolio skonio, kokį būdami vaikai, valgydavome su dar šiltu pienu vasarodami pas močiutę kaime. Taigi, radusi meduolio receptą naujojoje knygoje, nesudvejojau ir suskubau maišyti tešlą. Jau bekepant meduolis namuose paskleidė pasakišką aromatą, o ištrauktas iš orkaitės atrodė taip skaniai, kad paragauti nekantravo mano vyras. Taip, jis - tas, kuris paprastai net neparagauja mano kepinių. Kokia to priežastis? Kaip pats sakė, norėjo prisiminti vaikystės skonį :) Meduolį ragavome vakarienei, užsigerdami šilta arbata ir vyras pareiškė, jog tai yra pats skaniausias tortas, pyragas, kurį jam teko valgyti. Natūralu, juk klasika nesensta, ar ne taip? :)
Reikės:
- 120 g sviesto,
- 80 g cukraus,
- 2 a.š. vanilinio cukraus,
- 4 kiaušinių,
- 80 ml pieno,
- 5 v.š. dirbtinio medaus,
- 2 v.š. kakavos,
- 200 g ruginių miltų,
- 2 a.š. kepimo miltelių
- 1 a.š. cinamono,
- 1 a.š. maltų gvazdikėlių,
- 0,5 a.š. kardamono,
- 0,5 a.š. kvapiųjų pipirų,
- 0,5 a.š. muskato.
Sviestą gerai išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną įmušti kiaušinius ir švaria plakimo šluotele viską plakti iki vientosos, purios masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir šiek tiek šio mišinio įberti į skystą masę, išmaišyti. Supilti pieną, medų (jeigu per daug tirštas, pašildyti), suberti kakavą, visus prieskonius išmaišyti. Viską sukant supilti likusius miltus. Tešla turi būti ne per kieta, maždaug grietinės tirštumo. Kepimo indą (aš kepiau kekso formoje) patepti sviestu, pabarstyti džiūvėsėliais, supilti tešlą ir pašauti į 170 laipsnių orkaitę, kurioje kepti 40 minučių (tikrinti mediniu pagaliuku). Iškepusį atvėsinti, išimti iš formos ir ragauti su šviežiu pienu, o jei jo nemėgstate - su mėgstama arbata ar kava. :)
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą